Tobulai drėgnų keksiukų recepto beieškant

Po keleto nesėkmingų ir sėkmingesnių bandymų kepti keksiukus pagal internete rastus receptus, iškilo klausimas, kur slypi tobulai drėgnų (būtent tokie man patinka) keksiukų paslaptis? Gal neverta atsakymo ieškoti bandymų bei klaidų metodu? Gal yra kokia nors formulė, garantuojanti tobulą rezultatą kiekvieną kartą? Gal yra kažkokios tobulos proporcijos tarp ingredientų arba privalomas produktų maišymo eiliškumas, kurių nežinau?

Leidausi į paieškas. Kol kas apsiribojau internetiniais šaltiniais. Radau įvairių atsakymų. Kai kurie tarpusavyje panašūs, kai kurie priešingi. Apibendrinau ir surašiau keletą dažniausiai nurodomų patarimų, kaip iškepti tobulai drėgnus keksiukus:

1. Vietoje sviesto ar margarino naudoti aliejų. Keitimo santykis 1:3/4 puodelio (kokio dydžio puodeliai, neradau);
2. Papildomai prie recepte nurodytų birių produktų įdėti tirpius pudingo miltelius;
3. Recepte nurodytus skystus produktus, o dar geriau – pusė jų (išskyrus kiaušinius) pakeisti grietine arba jogurtu. Man šitas variantas atkrenta, bet gal pasiteisins su tinkamu kokosų pienu arba kokia nors nepieniška grietinėle. Reikės bandyti;
4. Kiek prieštaraujantis patarimas – papildomai prie recepte nurodytų produktų įdėti 1 puodelį grietinės;
5. Pusę recepte nurodyto baltojo cukraus pakeisti ruduoju (tik krpant tamsius keksiukus, nes turės įtakos keksiukų spalvai);
6. Pusę recepte nurodytų riebalų pakeisti obuolių tyre (šitą variantą jau bandžiau kepdama keksiukus “Obuolių pyragas”. Nepasakyčiau, kad būtų labai pasiteisinę);
7. Papildomai prie recepte nurodytų ingredientų įdėti 1/4 puodelio majonezo. Skamba keistokai, bet gal išdrįsiu pamėginti. :);
8. Naudoti ne universalius, o pyragų miltus (nežinau, ar pas mus tokių būna. Paieškosiu);
9. Naudoti tik kiaušinių trynius arba vieno iš reikiamų dėti kiaušinių dėti tik trynį;
10. Kita nuomonė – įdėti papildomą kiaušinį (vienu daugiau nei nurodyta recepte) arba papildomą trynį;
11. Keksiukus sulaistyti sirupu, pagamintu iš vienodo kiekio cukraus ir vandens ir pakaitinto kol cukrus visiškai ištirps;
12. Nepermaišyti tešlos – sudėjus miltus, maišyti tik kol neliks sausų gumulėlių;
13. Neperkepti keksiukų – verčiau išimti keliomis minutėmis anksčiau nei per vėlai;
14. Naudoti tik kambario temperatūros produktus.

Kol kas radau tiek. Radusi dar ką nors įdomaus, sąrašą pildysiu. Ir rašysiu savo patirtį, išbandant šiuos patarimus.

Jeigu turite savo gudrybių, kaip pagaminti tobulai drėgnus keksiukus, arba žinote kokią nors stebuklingą knygą, kurioje galiu rasti atsakymą į man ramybės neduodantį klausimą, būtinai pasidalinkite. Labai lauksiu. 🙂

“Apsibrėžkime sąvokas” arba “Kas man yra skanus keksiukas”

Ieškodama keksiukų receptų ir juos bandydama, įsitikinau, kad suvokimas, kas yra skanus keksiukas, labai skiriasi. Dėl skonio nesiginčijama, tas tiesa, bet kaip tuomet žinoti, kurie keksiukai patiks ne tik man, bet ir Jums? Tikiuosi, kad Jūsų pasirinkimą bent iš dalies palengvins sąvokų apsibrėžimas. 🙂 Taigi, kokie keksiukai man skanūs ir kokių receptų čia rasite daugiausiai?

Man patinka drėgni, purūs, lengvi, taip pat sunkūs (pyragiški), ne itin saldūs, saldžiarūgščiai ir neriebūs keksiukai. Taip pat mėgstu, kai jaučiasi papildomi ingredientai (pvz., jei keksiukas su bananais, tai noriu ne tik žinoti, kad juos dėjau, bet ir jausti skonį). Būtent tokių skonių ieškosiu ir bandysiu išgauti 🙂

Nuo ko viskas prasidėjo

Kiekvieną kartą, nutarusi savo kepiniais palepinti artimuosius bei draugus (tai būdavo kokius kelis kartus per metus), ieškodavau vis kito recepto, nes kažkokie kažkada bandyti nepakankamai skanūs, kad būtų verta kartoti. O kepdama pagal pirmą kartą bandomą receptą, nerimaudavau, ar rezultatas bus bent jau patenkinamas. Ir tikrai ne visuomet pavykdavo. Pirmiausia, dėl skonio suvokimo skirtumų, pvz. dažnai keksiukai, kuriuos recepto autoriais ir komentatoriai giria kaip ypatingai skanius, man pasirodo per sausi. Ir dar dėl to, kad savo kepiniuose nenaudoju pieno produktų. Jei keksiuko pagrindo receptą be pieno rasti dar įmanoma, tai įdaro arba kreminės kepurėlės – beveik neįmanoma. O taip norisi ne tik “pliko” keksiuko, bet ir įdaro, puraus kremo… Aišku, prieš vykstant į svečius, eksperimentams tikrai ne laikas ir ne vieta.

Tuomet kilo mintis – kodėl neišbandžius įvairių keksiukų receptų ir neišsirinkus keleto pačių pačiausių, kuriuos norėtųsi kartoti vėl ir vėl? Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko, prasidėjo ši keksiukų receptų olimpiada 🙂

Pirminis mano tikslas – išbandyti tiek saldžių, tiek nesaldžių keksiukų receptus ir išrinkti bent po 5 skaniausius. Taip pat išrinksiu skaniausius kremus, kuriuos pagal kiekvieno kepėjo skonį bus galima derinti prie pagrindo. Šalutinis tikslas – sužinoti keksiukų kepimo subtilybes ir išmokti dailiai suraityti kreminę kepurėlę 🙂

Kodėl būtent keksiukai? Nes jie puošnūs, nedideli (nereikia mąstyti, kokio dydžio gabaliuką valgyti arba peštis su kitais skanautojais, kuriam atiteks mažiausias/didžiausias) ir… jie greitai iškepa 😀

Išskirtinis keksiukiados bruožas, o kartu ir nemenkas iššūkis – visi receptai yra be pieno produktų. Ne dėl religinių ar kitokių įsitikinimų, o dėl draugo alergijos pienui ir jo produktams. Tikiuosi, kad mano bandymai pakeisti pieno produktus nepieniškais, neprarandant skonio, bus naudingi ir kitiems pienui alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems skaitytojams.

Dalyvaujam keksiukiadoje? 🙂