Trečias dalyvis. Keksiukai “Obuolių pyragas”

Kažkurią dieną prisiminiau obuolių pyragą, kurį kepdavau rudenį, nes būtinai reikdavo sunaudoti gausų obuolių derlių iš kaimo. Koks jis būdavo kvapnus, sultingas, sunkus, su rūgščiais kaimiškų obuolių gabaliukais viduje… Ir baisiai užsimaniau panašaus skonio keksiukų. Bet ne su obuoliais tešloje – vaizduotėje iškilo keksiukai su saldžiarūgščiu obuolienės įdaru…

O kad jau “susvajojau” tokius keksiukus, pradėjau ieškoti receptų svajonės įgyvendinimui. Beeet, vieno recepto, apimančio visus norimus aspektus ir skambančio pakankamai skaniai, neradau, todėl pabandžiau suderinti keksiukų pagrindą iš vieno recepto su obuolių įdaru iš kito.

Papuošimui, kaip visada, naudojau kokosų pieno kremą. Pažiūrėkim, kas iš to išėjo. 🙂

Keksiukų tešlos receptą radau http://www.forellesreceptai.lt

Obuolių įdarą gaminau pagal http://skoniurumba.lt

Kokosų kremo receptas iš http://heatherriggleman.com

Skonis: keksiukai sunkūs, tikrai pyragiški, neriebūs, nesaldūs, beveik sveikuoliški. Kol be įdaro – mano skoniui šiek tiek sausoki, bet  saldžiarūgščiai obuoliukai ir kokosų kremo kepurėlė reikalą tikrai pataiso. Sakyčiau, tikrai nusipelnęs pretendentas į prizinę keksiukiados vietą.
Originaliame recepte gaminami miniatiūriniai keksiukai, bet aš suplanavau įdarą, o ir mažų sijonėlių neturėjau, todėl gaminau įprasto dydžio.

12 įprasto dydžio keksiukų reikia:
2 puodelių (474 ml) miltų (puodelis – 237 ml);
0,5 puodelio (118,5 ml) cukraus;
1 kiaušinio;
3/4 puodelio (178 ml) obuolių tyrės (naudojau pirktinę);
0,5 puodelio (118,5 ml) kokosų pieno (juo pakeičiau originaliame recepte nurodytą natūralų jogurtą);
1/8 puodelio (30 ml) aliejaus;
1 a.š. kepimo miltelių;
0,5 a.š. kepimo sodos;
0,5 a.š. cinamono;
1/8 a.š. druskos.

– Sumaišykite miltus su soda, kepimo milteliais, druska bei cinamonu.
– Kitame inde išplakite kiaušinius su cukrumi, kol cukrus ištirps, o masė pabals ir pasipūs.
– Į šį plakinį sukrėskite obuolių tyrę, jogurtą, supilkite aliejų ir gerai išplakite.
– Įsijokite sausus ingredientus.
– Tešlą išskirstykite į keksiukų sijonėlius ir kepkite iki 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes. – Prieš įdarydami, keksiukus visiškai atvėsinkite.

Obuolių įdarui turėkite:
3 nedidelius obuolius;
2 v.š. augalinio margarino (vietoje sviesto);
50 g rudojo cukraus (naudojau paprastą); ketvirčio citrinos sulčių;
0,5 v.š. cinamono;
¼ v.š. obuolių pyrago prieskonių (nebūtina);
Mano obuoliai buvo nemaži ir saldūs, todėl ir įdaras išėjo gana saldus, o norėjau būtinai saldžiarūgščio. Citrinos daugiau neturėjau, tad papildomai įbėriau žiupsnelį citrinos rūgšties.

– Obuolius nulupkite ir supjaustykite smulkiais gabaliukais. Suberkite į prikaistuvį.
– Sudėkite sviestą, cukrų, prieskonius ir citrinos sultis.
– Viską patroškinkite. Originaliame recepte siūloma troškinti apie 10-15 minučių, kol obuoliai suminkštės. Man norėjosi, kad įdaras būtų nevienalytis, o būtų ir tiršto obuolių džemo, ir liktų nedidukų obuolių gabaliukų, todėl troškinau ilgėliau, kol pasiekiau norimą konsistenciją. Tai užtruko apie 25 minutes.
– Įdarą atvėsinkite.

Kokosų pieno kremui reikia:
1 skardinės riebaus kokosų pieno (liesas gali nesutirštėti);
3 šauktų cukraus pudros;
1 a.š. vanilinio cukraus;
1 a. š. citrinos sulčių;
1 pakelio (9 g.) grietinėlės standiklio.

– Kokosų pieną per naktį palaikykite šaldytuve.
– Atsargiai atidarykite skardinę (nesuplakite ir neapverskite) ir sluoksniais į dubenį nuiminėkite kokosų kremą (apačioje turi likti balzganas skystis, kurį galėsite panaudoti kt. patiekalams).
– Į kokosų kremo masę įdėkite cukraus pudrą, vanilinį cukrų, citrinos sultis ir grietinėlės standiklį. Maišykite elektriniu plakikiu, kol sutirštės. Pradėkite nuo mažiausio greičio ir pamažu jį didinkite, judindami plakiklį aukštyn-žemyn, kad atsirastų kuo daugiau oro tarpelių.
– Keksiukų viduryje peiliu išpjaukite nedideles apvalias duobutes ir pripildykite jas obuolių įdaro (tam naudojau du mažus šaukštelius).
– Puoškite kokosų kremo kepurėle.

Pažiūrim, kaip atrodo mano būsimi čempionai. Kremas vis dar nesiraito taip, kaip raitosi youtube vaizdeliuose 😀

Featured imageFeatured imageFeatured image

Antras dalyvis. Keksiukai su limonadu

Netikėtai aptikau keksiukų su “Fanta” receptą. Labai nustebino ir sudomino. Keksiukai su limonadu… Kodėl jų neįtraukus į keksiukiados dalyvius? 🙂

Nors recepto originale nurodyta, kad limonado skonio keksiukuose nesijaučia ir galima rinktis bet kokį, bet kažkaip nepatikėjau ir visgi pasirinkau savo mėgstamą Blue Sheep PinaLada.

Keksiukus gaminau kiek paprasčiau nei nurodyta originaliame recepte: nenaudojau nei vafliukų, nei kremo.

Šįkart sužinojau, kam reikalingos kepimo skardos. Mačiau, kad daug kas naudoja tokias dideles keksiukų formas, o aš kepdavau vien popieriniuose sijonėliuose. Maniau, kad skirtumas yra tik iškepusių keksiukų išvaizdoje: kepti sijonėlyje kyla labiau į šonus, būna platūs, nevienodi, o skarda suteikia visiems vienodą gražią formą. Savo keksiukų į parodą nenešu (kol kas jie rungiasi tik patys su savimi), tad pirkti specialios skardos neketinau. Bet… spintelėje radau senas sovietines keksiukų formeles (atskirai kiekvienam keksiukui) ir nutariau jas išmėginti (10 keksiukų kepė formelėse, 2 – tik savo sijonėliuose). Pasirodo, skarda padeda lygiau paskirstyti karštį (kai dabar galvoju, atrodo savaime suprantama :D), tad keksiukai gavosi ne tik gražesnės formos, bet ir mažiau prisvilę (apie tai papasakosiu kiek vėliau).

Keksiukų receptą radau: http://keksiukuistorijos.lt

Skonis: lengvi, purūs keksiukai. Kol buvo šilti (neiškenčiu neparagavusi), vos vos jautėsi užuomina apie Pinalada. O gal jautėsi tik mano vaizduotėje, nesu tikra. 🙂 Bet tikrai žinau, kad atvėsusiuose limonado skonio nebeliko.  Pradžioje tikėjausi, kad jie bus pakankamai drėgni patys savaime, be kremo. Visgi mano skoniui jie kiek sausoki (aišku, tai gali būti susiję ir su perkepimu, kuris šįkart man nutiko). Kremui ingredientų neturėjau, todėl teko sugalvoti kitą būdą keksiukams “sušlapinti”. Šaldytuve radau aviečių uogienės, kuri tapo keksiukų įdaru. Uogienė skonį pagyvino, bet į nugalėtojus šie keksiukai kol kas neperetenduoja (tikiuosi rasti ir pagaminti skanesnių).

12 keksiukų reikia:
2 didelių kiaušinių;
200 g cukraus;
2 šaukštelių vanilinio cukraus;
100 ml rapsų arba saulėgrąžų aliejaus;
150 ml bet kokio limonado;
250 g miltų;
2,5 šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
bet kokios uogienės (įdarui).

– Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
– Kiaušinius išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo.
– Į kiaušinių plakinį supilkite aliejų, limonadą, įsijokite birius produktus ir viską atsargiai išmaišykite iki vientisos masės.

Tešla bus grietinės (skystokos) tirštumo. Supilstykite ją į formeles ir kepkite 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 25 min.

Atvėsusius keksiukus įdarykite uogiene. Tam naudojau konditerinį švirkštą (ilgą antgalį kampu nukirta viršūne), bet galima tiesiog peiliu išpjauti nedidelę apvalią ertmę ir uogienės įkrėsti dviems šaukšteliais. Taip pat galima formuoti kokosinę kremo kepurėlę pagal “Pirmame bandyme” pateiktą receptą.

Sėkmingo kepimo 🙂

Na, o mano antras bandymas išėjo prisvilęs. Tiesiogine prasme. Turiu senutę el. viryklę, kuri kaista, kiek nori, visiškai nepaisydama nurodytos temperatūros. Štai koks vaizdelis:

Featured image

Pirmas dalyvis. Šokoladiniai-bananiniai keksiukai

Labai mėgstu šokoladinius kepinius, tad iš karto nuprendžiau, jog pirmieji keksiukai būtinai bus šokoladiniai. Bet vien šokoladinai per daug paprasta ir nuobodu 🙂 Būtinai reikėjo rasti šokoladui draugą. Po ilgų paieškų į kompaniją pasitelkiau bananus. Prie bananinių kepinių vis užkliūdavo akis, bet nebuvau jų išmėginusi. Tai kodėl nepabandžius dabar? Ir dar sąjungoje su mėgstamais šokoladiniais? 🙂

Keksiukų receptą radau: http://keksiukuistorijos.lt

Kremo receptą pasiskolinauhttp://heatherriggleman.com

Skonis: šokoladinis. Gaminant pagal originalų receptą, keksiukai išėjo kiek sausoki. Be to, pasigedau bananų skonio. Dėl to juos pavadinčiau labiau šokoladiniais keksiukais su bananais nei šokoladiniais-bananiniais.

Šiuos keksiukus kepiau dukart. Antrą kartą po nedidelių recepto pakeitimų keksiukai buvo žymiai drėgnesni ir netgi vos juntamo bananų skonio 🙂 Visgi iki tobulo skonio ir keksiukiados nugalėtojo šokoladinių keksiukų kategorijoje kažko trūksta…

16 keksiukų reikia: (skliauteliuose nurodyta mano modifikacija po pirmo bandymo):
2 didelių kiaušinių;
70 g tamsaus rudojo cukraus (aš naudojau paprastą);
220 g miltų (antrą kartą dėjau 175 g);
120 ml aliejaus (antrą kartą dėjau tiek pat, bet keksiukai išėjo rieboki. Jei bandysit mano modifikaciją, siūlau dėti mažiau, kokį 90-100 ml);
100 g juodojo šokolado;
40 g kakavos miltelių;
2 didelių bananų (antrą kartą dėjau 2,5, bet manau, kad su 3 būtų dar skaniau);
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos.

– Dubenyje sumaišykite miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską.
– Šokoladą išlydykite garų vonelėje arba vis pamaišydami ant nedidelės ugnies ir leiskite keletą minučių jam pravėsti.
– Bananus sutrinkite šakute arba trintuve bulvių košei (naudojau medinį kočėliuką).
– Dideliame dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi, kol masė suputos ir pasipūs.
– Į gautą plakinį įpilkite aliejų, lydytą šokoladą, įsijokite birius produktus ir viską atsargiai išmaišykite iki vientisumo. Tuomet sudėkite trintus bananus ir dar kartą viską permaišykite.

Turėtų išeiti vidutinio tirštumo tamsi blizganti tešla. Dėkite po šaukštą jos į kepimo sijonėlius ir kepkite 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 – 25 min. Prieš dekoruodami, keksiukus atvėsinkite.

Kremui reikia:
1 skardinės riebaus kokosų pieno (liesas gali nesutirštėti);
3 šauktų cukraus pudros;
galima pridėti šiek tiek vanilinio cukraus, cinamono ar pan. Kad kremas būtų gaivesnis ir mažiau jaustųsi kokosų pieno riebumas, dėjau 1 a. š. citrinos sulčių;
Man kremas pasirodė per skystas, tad kitą kartą papildomai dėčiau 1 pakelį (9 g.) grietinėlės standiklio.

– Kokosų pieną per naktį palaikykite šaldytuve.
– Atsargiai atidarykite kokosų pieno skardinę (nesuplakite ir neapverskite) ir sluoksniais į dubenį nuiminėkite kokosų kremą (apačioje turi likti balzganas skystis, kurį galėsite panaudoti troškiniui, padažui ar kt. patiekalams);
– Į kokosų kremo masę įdėkite cukraus pudrą, citrinos sultis, grietinėlės standiklį ir kt. priedus (kokius pasirinksite). Maišykite elektriniu plakikiu, kol sutirštės. Pradėkite nuo mažiausio greičio ir pamažu jį didinkite, judindami plakiklį aukštyn-žemyn. Dekoruokite atvėsusius keksiukus.

Skanaus 🙂

O štai kaip pavyko man, mažai patyrusiai fotografei ir visiškai nepatyrusiai keksiukų dekoruotojai (dekoravau pirmą kartą gyvenime) 🙂 Gera žinia ta, kad yra kur tobulėti 😀

Featured image

“Apsibrėžkime sąvokas” arba “Kas man yra skanus keksiukas”

Ieškodama keksiukų receptų ir juos bandydama, įsitikinau, kad suvokimas, kas yra skanus keksiukas, labai skiriasi. Dėl skonio nesiginčijama, tas tiesa, bet kaip tuomet žinoti, kurie keksiukai patiks ne tik man, bet ir Jums? Tikiuosi, kad Jūsų pasirinkimą bent iš dalies palengvins sąvokų apsibrėžimas. 🙂 Taigi, kokie keksiukai man skanūs ir kokių receptų čia rasite daugiausiai?

Man patinka drėgni, purūs, lengvi, taip pat sunkūs (pyragiški), ne itin saldūs, saldžiarūgščiai ir neriebūs keksiukai. Taip pat mėgstu, kai jaučiasi papildomi ingredientai (pvz., jei keksiukas su bananais, tai noriu ne tik žinoti, kad juos dėjau, bet ir jausti skonį). Būtent tokių skonių ieškosiu ir bandysiu išgauti 🙂

Nuo ko viskas prasidėjo

Kiekvieną kartą, nutarusi savo kepiniais palepinti artimuosius bei draugus (tai būdavo kokius kelis kartus per metus), ieškodavau vis kito recepto, nes kažkokie kažkada bandyti nepakankamai skanūs, kad būtų verta kartoti. O kepdama pagal pirmą kartą bandomą receptą, nerimaudavau, ar rezultatas bus bent jau patenkinamas. Ir tikrai ne visuomet pavykdavo. Pirmiausia, dėl skonio suvokimo skirtumų, pvz. dažnai keksiukai, kuriuos recepto autoriais ir komentatoriai giria kaip ypatingai skanius, man pasirodo per sausi. Ir dar dėl to, kad savo kepiniuose nenaudoju pieno produktų. Jei keksiuko pagrindo receptą be pieno rasti dar įmanoma, tai įdaro arba kreminės kepurėlės – beveik neįmanoma. O taip norisi ne tik “pliko” keksiuko, bet ir įdaro, puraus kremo… Aišku, prieš vykstant į svečius, eksperimentams tikrai ne laikas ir ne vieta.

Tuomet kilo mintis – kodėl neišbandžius įvairių keksiukų receptų ir neišsirinkus keleto pačių pačiausių, kuriuos norėtųsi kartoti vėl ir vėl? Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko, prasidėjo ši keksiukų receptų olimpiada 🙂

Pirminis mano tikslas – išbandyti tiek saldžių, tiek nesaldžių keksiukų receptus ir išrinkti bent po 5 skaniausius. Taip pat išrinksiu skaniausius kremus, kuriuos pagal kiekvieno kepėjo skonį bus galima derinti prie pagrindo. Šalutinis tikslas – sužinoti keksiukų kepimo subtilybes ir išmokti dailiai suraityti kreminę kepurėlę 🙂

Kodėl būtent keksiukai? Nes jie puošnūs, nedideli (nereikia mąstyti, kokio dydžio gabaliuką valgyti arba peštis su kitais skanautojais, kuriam atiteks mažiausias/didžiausias) ir… jie greitai iškepa 😀

Išskirtinis keksiukiados bruožas, o kartu ir nemenkas iššūkis – visi receptai yra be pieno produktų. Ne dėl religinių ar kitokių įsitikinimų, o dėl draugo alergijos pienui ir jo produktams. Tikiuosi, kad mano bandymai pakeisti pieno produktus nepieniškais, neprarandant skonio, bus naudingi ir kitiems pienui alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems skaitytojams.

Dalyvaujam keksiukiadoje? 🙂